Atminimo lenta Jonui Vanagaičiui

2010 m. liepos 6 d. ant uostamiesčio J. Karoso gatvės 13 namo sienos atidengta atminimo lenta, skirta Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjui, laikraštininkui, lietuvybės puoselėtojui Jonui Vanagaičiui (1869–1946). Jis pats pastatė namą, ant kurio buvo įamžintas jo atminimas (dabar čia įsikūrusi Vaikų ligoninės konsultacinė poliklinika). Atminimo lentos autoriai: architektas Adomas Skiezgelas, skulptorius Rimantas Eidėjus.
J. Vanagaitis gimė 1869 m. rugsėjo 23 d. Padupiuose, Ragainės apskrityje. Raidžių rinkėjo amato mokėsi pas Martyną Jankų Bitėnų spaustuvėje. 1904–1905 m. revoliucinio sąjūdžio metu Lietuvoje jis padėjo gabenti per sieną lietuviškus atsišaukimus ir ginklus. 1905 m. kaip Mažosios Lietuvos atstovas dalyvavo Vilniuje surengtame Didžiajame Vilniaus Seime. 1918 lapkričio 30 d. kartu su bendraminčiais pasirašė Tilžės aktą. 1936 m. „Ryto“ spaustuvėje Klaipėdosje išleido spalvotą didelio formato šio akto Akto variantą. J. Vanagaitis buvo 1922 m. įsteigto Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto narys, jo pirmasis sekretorius. 1923 m. Namų savininkų sąjungos pirmininkas. 1923-1940 m. Šaulių sąjungos Klaipėdos komiteto sekretorius. 1938 m.  Klaipėdos sukilimo  dalyvių prisiminimų almanacho „Kovos keliais“ iniciatorius. Bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose „Lietuvos ūkininkas “, “Trimitas“. Jonas Vanagaitis mirė 1946 m. Kaselio – Mattenbergo (Vokietija) perkeltųjų asmenų stovykloje. 2009 m.  jis kartu su žmona Marija Brožaityte-Vanagaitiene perlaidotas Bitėnų kapinėse.

Parengė Justina Smaliukaitė, 2015 m. Papildyta 2022 m.