LOCATION
Grįžti atgal INFORMACIJA

Raudonų plytų Klaipėda

Raudonų plytų Klaipėda

Klaipėda (buv. Memelis) pagal įkūrimo datą yra vienas seniausių miestų dabartinės Lietuvos teritorijoje, tačiau seniausi mūriniai pastatai (išskyrus pilies įtvirtinimus) Klaipėdos mieste datuojami tik XVI a. Siekiant užtikrinti pilies saugumą iki XVI a. pabaigos Klaipėdoje galiojo draudimas statyti mūrinius pastatus. Dėl draudimo, o taip pat ir dėl grunto ypatybių, iki XIX a. vidurio uostamiestyje dominavo fachverkinis architektūros stilius. Miesto veidas iš esmės pasikeitė po didžiojo miesto gaisro 1854 m., kuomet sudegė visas senamiestis ir dalis priemiesčių. 1855 m. statybos policijos nuostatuose atsiranda reikalavimas statyti tik mūrinius namus ir sandėlius. Klaipėdoje XIX a. antroje pusėje sparčiai kyla nauji visuomeninės paskirties pastatai, finansuojami ir iš miesto, ir iš valstybės biudžeto, taip pat privatūs raudonų plytų mūro pastatai.

Klaipėdos apylinkėse gausu molio, tad jis nuo seno buvo naudojamas statyboms: plūkto molio grindys, molio-šiaudų mišiniu užpildomi fachverkinio karkaso tarpai, vėliau pradėtos naudoti džiovintos ir degtos plytos. Plytos gamintos Klaipėdos bei aplinkinių dvarų plytinėse, taip pat buvo atsivežamos iš Olandijos, Vokietijos, Švedijos. XIX a.– XX a. pradžioje buvo naudojamos raudonos, geltonos ir klinkerinės plytos. Plytų dydis įvairus, nes tik 1867 m. Prūsijoje nustatytas vienodas plytų dydis (25x12x6,5).

Maršruto atstumas: 8,2 km

Maršruto trukmė einant pėsčiomis: 2-3 val. (į maršruto laiką neįskaičiuotas apsilankymas muziejuose ir kituose lankytinuose objektuose).

Maršruto trukmė važiuojant dviračiu: 1-1,5 val. (į maršruto laiką neįskaičiuotas apsilankymas muziejuose ir kituose lankytinuose objektuose). 

Maršrutas sukurtas vykdant Klaipėdos vokiečių bendrijos projektą „Vokiečių kultūros dienos 2021“ per birželio 18–20 d. organizuotas vyresniųjų klasių moksleivių iš Klaipėdos, Šiaulių ir Kauno kūrybines dirbtuves, kurias parėmė Goethe's institutas. Tekstus maršrutui rašė: Smiltė Abromavičiūtė, Gabija Filipavičiūtė, Noemi Širmulytė, Ugnė Ratkevičiūtė, Austėja Jocaitė, Agnė Degutytė, Aneta Petruškevičiūtė, Aleksandra Studencova, Jokūbas Kulevičius. Maršruto idėjos ir pavadinimo autorė Rasa Miuller, tekstų konsultantė ir bendraautorė gidė Laurencija Budrytė-Ausiejienė. 

Pateikė: Klaipėdos apskrities viešoji I.Simonaitytės biblioteka