Grįžti atgal į žemėlapį

Vėtrungių ekspozicija Nidos krantinėje

Pirmąją šalyje senųjų kurėnų vėtrungių kopijų ekspoziciją – muziejų po atviru dangumi Neringoje pradėta kurti 2003-iaisiais. Šiuo metu marių krantinėje Nidoje galima išvysti 82 Neringos istorijos muziejui priklausančias vėtrunges.
XIX a. aplink Kuršių marias buvo 133 kaimai ir tam, kad būtų galima juos kontroliuoti, tuometinis inspektorius Ernstas Vilhelmas Berbomas sukūrė kuklius stačiakampio formos ženklus su skirtingų dviejų spalvų geometriniu piešiniu. Juodą ir baltą spalvas skyrė vakariniam krantui (Kuršių nerijos kaimams, Klaipėdai), geltoną ir mėlyną - pietinei pakrantei (Sembai, dabartinė Rusija, Kaliningrado sritis), o raudoną ir baltą - rytiniam žemyno krantui (Kintams, Ventei, Mingės kaimui ir t.t.).Kiekvienas kaimas turėjo žvejoti tik savo žvejybiniuose plotuose.
Ženklas buvo nupieštas ant skardinės lentelės, kurias žvejai privalėjo iškelti ant laivo stiebo. Daug laiko mariose praleidžiantys žvejai, pradėjo puošti šias skardines lenteles, ilgainiui joms suteikdami tikrų meno kūrinių formas, kurios būdingos šiam Kuršmarių kraštui. Taip kurėno vėtrungė tapo sunkiai iššifruojamu simboliniu kodu, kuriame atsispindėjo žvejo svajonės ir kasdienybė. Vėliau vėtrungės buvo pjaustomos iš perskeltų alksnio, uosio, liepos ar drebulės 10 mm pločio lentelių. Šias lenteles, kad medis būtų minkštesnis, žvejai mirkydavo kiauroje valtyje. Vėtrunges jie drožinėdavo peiliu, o skylutes išdegindavo metaliniu strypu, mat savo kurėnuose žvejai turėjo įsirengę laužavietes, kuriose gamindavo ir maistą. Pabaigę drožinėti jie dailindavo savo vėtrunges stiklo šuke.
Klasikinė puošnioji Didžioji vėtrungė suskirstyta į kelias dalis:
Priekinėje - priešvėjinėje dalyje dažnai vaizduojami stichijų simboliai: mėnulis, saulė (apskritimai, žvaigždės), strėlės, plunksnos (vėjo simboliai, oro stichija). Priešvėjinės dalies viršuje dažnai vaizduojamas namas, o kaip jaukumo, pilnatvės bei turto ir nuosavybės simbolis - laivo savininko raidžių inicialai.
Aukščiausioje vėtrungės dalyje - vėtrungės viršūnėje - buvo įprasta vaizduoti religinius simbolius, kaip buvo tikima, galinčius apsaugoti žveją bei jo artimuosius nuo nelaimių mariose ir sausumoje. Dažnai vėtrungės viršūnę puošė kryžius - krikščioniškojo tikėjimo, vyro simbolis arba apskritimas - moters, žmonos ženklas. Taip pat buvo vaizduojamas gyvūnas, augalas, pvz dobilas - laimės ir sėkmės simbolis, pilis, laivas ir pan.
Pavėjinė vėtrungės dalis buvo skirstoma į 3 - 4 ar daugiau dalių, priklausomai nuo to, kiek žvejys norėjo papasakoti apie save. Ši vėtrungės dalis pasižymėjo ypatingu puošnumu ir raižybos gausumu. Čia galėjo būti vaizduojami įvairūs simboliai (namai, bažnyčios, žmonės, gyvūnai, įvairūs įrankiai bei daiktai, netgi atskiri užrašai, architektūros elementai, briedis, kaip miškų ir didingumo simbolis ir pan.) ir visa tai, ką žvejas paliko krante ir apie ką svajojo. Už vėtrungės ašies esančios simbolikos galima buvo sužinoti apie žvejo šeimą. Kryžius apskritime reiškė, kad žvejas yra vedęs, o įvairūs brūkšniai bei linijos - vaikų skaičių. Yra nuomonių, kad pragrežtų skylių skaičius rodė, kiek žvejas turi pagalbininkų ir darbininkų. Tanki apatinė siaurų lentelių eilė reiškė sėkmę, namai, bažnyčios, malūnai - tikėjimą, svirtys, laivai žirgeliai - turto, šeimos, darnos simbolius.

Parengta 2018 m.

Pateikė: Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ | Taikos g. 4, Nida, LT-93121 Neringa | +370 469 52345
 
  • Aprašymas:

    Vėtrungių ekspozicija Nidos krantinėje: [skaitmeninė nuotrauka] / Autorius nenustatytas - 1 nuotrauka

    Šaltinis: www.visitneringa.com

    Leidėjas: Nidos KTIC "Agila"

    Teikėjas: Nidos KTIC "Agila"

    Tipas / formatas: Nuotrauka / JPG

    Vėtrungių ekspozicija Nidos krantinėje