Grįžti atgal į žemėlapį

Gargždų piliakalnis

Piliakalnis (Pilalė) įrengtas Minijos kairiojo kranto aukštumos kyšulyje. Aikštelė trapecinė, pailga R–V kryptimi, 100 m ilgio, 13–30 m pločio 1,5 m aukštesne V dalimi. Jos R gale supilti 4 pylimai ir tarp jų iškasti 3 grioviai. Piliakalnis žinomas ir Anielino bei Kalniškės vardais. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – XIII a. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą jį bandęs kasinėti kažkoks Gargždų kunigas, tačiau rusų valdžia šiuos kasinėjimus uždraudusi. Dar minima, kad piliakalnyje XX a. pirmoje pusėje „rasta keletas akmeninių kirvių“. Gargždų mokytojas Paulauskas piliakalnyje daręs kasinėjimus, tačiau, kas buvo rasta – nežinoma. 2014 m. M. Mačiulis piliakalnio aikštelėje ištyrė 2 šurfus (5 m2), aptiko iki 1,9 m storio kultūrinį sluoksnį, kuriame išsiskyrė mažiausiai 5 skirtingi kultūrinio sluoksnio horizontai. Virš įžemio buvo 10–20 cm storio pilko smėlingos dirvožemio sluoksnis su brūkšniuota keramika, datuotas I tūkst. pr. Kr. II puse – I tūkst. pradžia. Virš jo buvo iki 90 cm šviesiai pilkas smėlingas sluoksnis su stulpaviete, grublėta keramika. Šio sluoksnio viršuje 80–160 cm gylyje aptiktos sudegusios ir sunykusios medinės tvoros liekanos. Ją sudarė iki 2 m ilgio ir 3–5 cm storio rąstelių degėsiai. Virš tvoros gulėjusio sutrešusio rąstelio radiokarboninė data – 80–231 m.  Virš jų buvo 30–45 cm storio gelsvai pilkos molingos žemės sluoksnis su tarpsluoksniais, molio tinku, į apačią smėlėtas ir su gausėjančiais angliukais. Aikštelės paviršiuje fiksuotas 30–50 cm storio pilkas smėlingas sluoksnis. 2014 m. Denisas Nikitenka piliakalnio aikštelės paviršiuje rado 1659 m. Prūsijos Fridricho Vilhelmo (1640–1688) šilingą. PV ir ŠR papėdėse, apie 3 ha plote, yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1998 ir 2014–2016 m.) Iki 95 cm storio I tūkst. antros pusės – II tūkst. pradžios kultūriniame sluoksnyje rasta grublėtos, lygios ir apžiestos keramikos, akmeninių trintuvų, smiltainio verpstukas, žalvarinė grandelė, geležinis peilis, molio tinko. Piliakalnyje stovėjo 1253 m. minima kuršių pilis Gargždai. Apie piliakalnį žinoma 12 padavimų. Pasakojama, kad tą kalniuką supylę žuvėdai, kiti – kryžiuočiai, siejama ir su švedais, kad pliliakalnis – baidyklių (vaiduoklių vieta), kad  yra durys, rytinėje piliaklanio pusėje yra mūrytas urvas, viduje esą paslėpti neišmatuojami turtai, kuriuos saugo ponaitis su juoda skrybėle- vokietukas ir t. t.

Parengta 2017 m.

Pateikė: Klaipėdos rajono savivaldybės J. Lankučio viešoji biblioteka | http://www.gargzdaivb.lt/lt/

 
  • Aprašymas:

    Gargždų piliakalnis iš oro: [skaitmeninė nuotrauka] / Linas Gruzdys - Gargždai, 2017. – 1 vaizdas

    Šaltinis: Klaipėdos rajono savivaldybės J. Lankučio viešoji biblioteka, Kraštotyros skyrius

    Leidėjas: Klaipėdos rajono savivaldybės J. Lankučio viešoji biblioteka

    Teikėjas: Klaipėdos rajono savivaldybės J. Lankučio viešoji biblioteka

    Tipas / formatas: Skaitmeninė nuotrauka / jpg

    Teisės: CC BY-NC-ND

    Gargždų piliakalnis iš oro
  • Aprašymas:

    Minijos slėnis: vaizdas nuo Gargždų piliakalnio: [skaitmeninė nuotrauka] / Linas Gruzdys - Gargždai, 2017. – 1 vaizdas

    Šaltinis: Klaipėdos rajono savivaldybės J. Lankučio viešoji biblioteka, Kraštotyros skyrius

    Leidėjas: Klaipėdos rajono savivaldybės J. Lankučio viešoji biblioteka

    Teikėjas: Klaipėdos rajono savivaldybės J. Lankučio viešoji biblioteka

    Tipas / formatas: Skaitmeninė nuotrauka / jpg

    Teisės: CC BY-NC-ND

    Minijos slėnis: vaizdas nuo Gargždų piliakalnio