Grįžti atgal į žemėlapį

Verdainės evangelikų liuteronų bažnyčia

Pirmieji maldos namai Verdainėje (dabar dalis Šilutės miesto teritorijos) įrengti XVI a. antroje pusėje (1566 m. Verdainės karčemos privilegijoje minima šioje vietovėje esanti bažnytėlė). Spėjama, kad pirmoji bažnyčia buvo medinė, dengta šiaudais. Pradžioje Verdainės bendruomenė buvo Rusnės parapijos filija, todėl pamaldas iš anksto paskelbtomis dienomis laikyti atvykdavo kunigas iš Rusnės. Tik 1586–1587 m. (kt. duomenimis apie 1568 m.) paskirtas diakonas. Prie bažnyčios 1588 m. buvo atidaryta parapijos mokykla. Apie 1621 m. (kt. duomenimis po 1604 m.) Verdainės filijai buvo pripažintas savarankiškos parapijos statusas.
Prūsijos karaliui Frydrichui I paraginus nuspręsta Verdainėje pastatyti mūrinę bažnyčią. Jai buvo parinkta vieta greta senosios bažnytėlės. 1718 m. iškilo naujosios bažnyčios pastatas, tačiau per Septynerių metų karą (1756–1763 m.) jis buvo nusiaubtas rusų kariuomenės: apiplėšta pati bažnyčia, sunaikinti vargonai ir visi bažnyčios suolai, sudeginti bažnytiniai trobesiai. Bažnyčia atstatyta po 1757 m. – plytinė, su mažu bokšteliu, gotikos stiliaus. Ilgainiui, po beveik devynių dešimčių metų, prasigyvenusi parapija panoro didesnių, gražesnių maldos namų. Restauruota, gerokai padidinta Verdainės bažnyčia pašventinta 1847 m. Verdainės žmonės naująją bažnyčią dėl jos puošnumo vadino Prūsų Lietuvos katedra. Langai joje buvo išdėstyti naujoviškai – dviem eilėmis, įėjimui suprojektuotos trejos durys, vidus erdvus, trijų navų. Trūkstant didesnio bokšto, įrengta atskira varpinė su dviem varpais. Pamaldos laikytos lietuvių ir vokiečių kalbomis. Per daugiau nei tris šimtus Verdainės bažnyčios gyvavimo metų joje kunigavo apie 40 kunigų. Nuo 1888 m. – net du kunigai. Šioje bažnyčioje kunigavo eilė Mažosios Lietuvos raštijos veikėjų – Lozorius Zengštokas (Lazarus Sengstock), Johanas Hiopfneris (Johann Höpfner), Johanas Cintijus (Johann Cynthius), Vilhelmas Martinis (Wilhelm Martini), Fabijonas Kalau (Fabian Kalau), Karlas Teodoras Valdemaras Hofheincas (Karl Theodor Waldemar Hoffheinz), Teodoras Gustavas Strukas (Theodor Gustav Struck). Kai kurie kunigai, pagal to meto papročius, buvo palaidoti po bažnyčios grindimis. Po grindimis buvo palaidota ir Verdainės parapijos gyventojų. Nuo XVI a. vid. iki XIX a. ketvirto dešimtmečio aplink Verdainės bažnyčią buvo įrengtas šventorius, kuriame laidoti Šilokarčemos, Žibų ir Verdainės gyvenviečių evangelikai liuteronai.
Po Antrojo pasaulinio karo, 1950 m., bažnyčia buvo uždaryta. Pristačius katilinę ir vandentiekio bokštą pastatas paverstas linų apdirbimo fabriku. 1961 m. fabrikas kilus gaisrui sudegė. Po gaisro senosios bažnyčios sienos buvo nugriautos, o ant pamatų pastatytas naujos sovietinės statybos dviaukštis silikatinių plytų pastatas, kuriame 1974 m. ėmė kurtis Kauno audimo fabriko „Drobė“ Šilutės filialas. Vėliau dar kelerius metus čia šeimininkavo UAB „Milmona“. Šiandien bažnyčios buvimo vietą „žymi“ likę buvusio linų fabriko pastatai (Tilžės g. 48).

Parengta 2017 m. 

Pateikė: Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka | http://www.silutevb.lt
 
  • Aprašymas:

    Heydekrug. Ostpr. – Evgl. Kirche : [atvirukas]. – Heydekrug : Verlag Adolf Stahl, [s.a.]. – 1 atvirukas

    Šaltinis: Sauliaus Stankevičiaus asmeninis archyvas

    Leidėjas: Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka

    Teikėjas: Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka

    Tipas / formatas: Atvirukas / jpg

    Teisės: CC BY-NC-ND

    Verdainės evangelikų liuteronų bažnyčia
  • Aprašymas:

    Senosios Verdainės bažnyčios pamatų liekanos : [skaitmeninė nuotrauka] / Virginija Veiverienė. - Šilutė, 2017. - 1 vaizdas

    Šaltinis: Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka, Informacijos skyrius

    Leidėjas: Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka

    Teikėjas: Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka

    Tipas / formatas: Skaitmeninė nuotrauka / jpg

    Teisės: CC BY-NC-ND

    Senosios Verdainės bažnyčios pamatų liekanos