Grįžti atgal į žemėlapį

Zybertų šeimos spaustuvė

Zybertų šeimos nariai, išskyrus 1924–1936 m., Šilutėje darbavosi iki pat Antrojo pasaulinio karo. Į Šilokarčemą atvykęs Frydrichas Vilhelmas Zybertas (Friedrich Wilhelm Siebert) 1861 m. lapkričio pabaigoje nupirko Šilutės spaudos pradininko A. Umlaufo spaustuvę ir netrukus pradėjo leisti savaitraštį „Heydekruger Kreisblatt”. Nors 1866 m. F. V. Zybertas persikėlė į Klaipėdą, tačiau iš akių nepaleido ir savo įmonės filialo Šilokarčemoje. 1867 m. jo spaustuvė veikė jo uošvio Johano Gotlybo Valterio (Johann Gottlieb Walter) namuose, vėliau – atskirame, specialiai įrengtame pastate. Manoma, kad tada spaustuvei buvo nupirktas dabar Šilutėje, Lietuvininkų g. 40, stovintis pastatas.
Po F. V. Zyberto mirties spaustuvė 1899–1906 m. priklausė našlei Helenai Emilijai (Helene Emilie Siebert) ir vyriausiajam sūnui Hermanui Vilhelmui (Hermann Wilhelm Siebert), nuo 1906 m. – kitam sūnui Karlui Valteriui (Karl Walter Siebert). Pastarasis dėl finansinių sunkumų 1922 m. rugpjūčio mėnesį ją pardavė Albertui Bruoželiui ir Martynui Jankui, kurie įmonę pavadino „F. W. Sieberto įpėdinio” vardu.
Zybertai turėjo litografiją, ofseto skyrių, knygrišyklą ir periodikos leidyklą. 1861–1922 m. Šilokarčemoje spausdino daugiausia knygas vokiečių kalba. Lietuviškų knygų žinomos tik devynios. Leido ir laikraščius bei smulkiuosius spaudinius. Įmonės patalpose prekiavo knygomis (visada turėjo lietuviškų kalendorių) ir rašymo reikmenimis, dalį savo produkcijos perleisdavo kitiems knygininkams arba veždavo Klaipėdon į savo pagrindinės leidyklos knygyną. F. V. Zybertas parengė būrelį kvalifikuotų poligrafininkų.
„F. W. Sieberto įpėdinio” spaustuvė vertėsi sunkiai. Į dideles skolas įbridusią spaustuvę palyginti nebrangiai nupirko firmos įkūrėjo jauniausiasis sūnus Liudvigas Kurtas (Ludwig Kurt Siebert) ir pavertė pagrindinės savo poligrafijos įmonės Klaipėdoje atskiru padaliniu. Tačiau pagerinti įmonės finansinės padėties ir susigrąžinti kadaise F. V. Zyberto firmos turėtos įtakos nepavyko. 1924 m. firma buvo oficialiai likviduota, jos turtą įsigijo „Memelländische Rundschau” akcinė bendrovė. Pastarosios vadovai dėl antilietuviškų išpuolių, atskleistų jos ryšių su revanšistinėmis Vokietijos jėgomis, buvo sekami ir kontroliuojami cenzūros. Netekusi Vokietijos finansinės paramos, 1936 m. bendrovė spaustuvę su dalimi įrenginių, pastatą bei sklypą pardavė Klaipėdos „Kurto Sieberto ir Ko” kanceliarinių reikmenų biuro savininkui Karlui Hainzui Zybertui (Karl Heinz Siebert) bei prekybininkui V. Šulcui (W. Schultz). Kompanionai įkūrė bendrovę – laikraščio leidyklą „Tageblatt”. Vėliau paaiškėjo, kad likviduojamą bendrovę K. H. Zybertas nupirko profašistinių partijų nurodymu bei lėšomis. Trečiajam reichui 1939 m. susigrąžinus Klaipėdos kraštą, laikraščio leidykla buvo perleista nacionalistų partijai ir jos propagandos organams, o pats K. H. Zybertas, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, atsidūrė Rytų fronto linijoje, baigdamas garsios poligrafininkų šeimos verslą Šilutėje.

Parengta 2017 m.

Pateikė: Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka | http://www.silutevb.lt

Objektas įtrauktas į šiuos maršrutus
 
  • Aprašymas:

    Buvusi Zybertų šeimos spaustuvė : [skaitmeninė nuotrauka] / Donatas Dobilinskas. - Šilutė, 2017. - 1 vaizdas

    Šaltinis: Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka, Informacijos skyrius

    Leidėjas: Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka

    Teikėjas: Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka

    Tipas / formatas: Skaitmeninė nuotrauka / jpg

    Teisės: CC BY-NC-ND

    Buvusi Zybertų šeimos spaustuvė