Grįžti atgal į žemėlapį

Kretingos Rotušė

XVII a. pr., kuriant Kretingos miestą, buvo įrengta ir centrinė aikštė, kurioje į sueigas rinkdavosi miestiečiai, turgaus ir mugių dienomis vykdavo prekyba. 1609 m. Jono Karolio Chodkevičiaus paskelbtoje Karolštato (Kretingos) miesto įkūrimo privilegijoje nurodoma, kad Turgaus aikštėje „už bendrus miestiečių pinigus“ turi būti pastatyta rotušė. Manoma, kad ji galėjo būti pastatyta vienu metu su vienuolynu, t. y. 1610 m. 1771 m. Kretingos inventoriuose rašoma, kad dvaro savininkas vyskupas I. J. Masalskis įsakė magistratui rotušę nuolat prižiūrėti.

Rotušė buvo mūrinė, dviejų aukštų, čerpėmis dengtu stogu, kurio viduryje kilo renesansinis apskardintas bokštas. Pirmajame aukšte buvo didelis kambarys (prekių sandėlis), kalėjimo patalpa ir kambarys prie akmenų prikaustytoms kontrolinėms svarstyklėms, saiko ir ilgio matų etalonams saugoti. Vienas antrojo aukšto kambarys buvo skirtas magistrato posėdžiams, kitame mokėsi miestiečių vaikai.

Bokšte kabėjusiu varpu buvo skelbiamos valandos, šaukiama į turgus ir magistrato bei teismo posėdžius, informuojama apie gaisrus ir kitas nelaimes.

Rotušėje ir aikštėje vyko svarbiausi miesto įvykiai. Atvykę pirkliai čia sandėliuodavo prekes, sudarydavo prekybinius sandorius. Turgaus dienomis ant svarstyklių buvo tikrinamas abejonę sukėlusių prekių svoris bei  prekiautojų matavimo įrankiai. Rotušėje miestiečiai kasmet rinkdavo burmistrą, kitus magistrato pareigūnus, dalyvaudavo valdžios ir teismo posėdžiuose, mokėdavo mokesčius, sudarydavo sutartis... Rotušėje laikomoje magistrato knygoje buvo registruojami skundai ir ieškiniai. Čia posėdžiaudavo magistratas. Patvirtintus dokumentus šaukliai skelbdavo turgaus aikštėje. Prekymečių ir teismų dienomis magistratą bei rotušę saugodavo ir tvarką palaikydavo 4 uniformuoti sargybiniai, vadovaujami vachmistro.

1795 m., prijungus Lietuvą prie Rusijos imperijos, Karolštatas prarado savivaldos (Magdeburgo) teises, rotušė tapo nereikalinga. XVIII a. pab. kurį laiką ją kaip maldos namus buvo išsinuomoję evangelikai liuteronai.

1845 m. apleistas, griūvantis rotušės pastatas parduotas nugriauti. 1875 m. muitinės tarnybos lėšomis rotušės vietoje buvo pastatyta stačiatikių cerkvė. 1925 m. cerkvę nuardžius, jos vietoje iškilo Laisvės paminklas. Po Antrojo pasaulinio karo šioje vietoje buvo palaidoti rusų kareiviai, o kapus iškėlus, įrengtas skveras.

Parengė Jolanta Klietkutė

Šaltinis: Kretingos enciklopedija

Pateikė: Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka

Objektas įtrauktas į šiuos maršrutus
 
  • Aprašymas:

    Kretingos Rotušės aikštė : [skaitmeninė nuotrauka] / Jolanta Klietkutė. - Kretinga, 2013. - 1 vaizdas

    Šaltinis: Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, Kraštotyros-informacijos fondo skaitmeninis archyvas

    Leidėjas: Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka

    Teikėjas: Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka

    Tipas / formatas: Nuotrauka / jpg

    Teisės: CC BY-NC-ND

    Kretingos Rotušės aikštėje kažkada stovėjo rotušė
  • Aprašymas:

    Šv. Vladimiro cerkvė : [atvirukas] / Paulina Mongirdaitė. - [Palanga, ~1902]. - 1 atvirukas

    Šaltinis: Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero Provincijos archyvas

    Leidėjas: Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka

    Teikėjas: Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka

    Tipas / formatas: Atvirukas / jpg

    Teisės: CC BY-NC-ND

    Šv. Vladimiro cerkvė