Grįžti atgal į žemėlapį

Kretingos (Padvarių) akmuo su dubeniu

Kretingos (Padvarių) akmuo su dubeniu, dar vadinamas Aukuru, šiuo metu stovi Kretingos muziejaus kieme priešais dvaro rūmus.

Tai tamsiai rusvos spalvos granito akmuo su nežymiai išgaubtais ir glotniai aptašytais šonais. 1939 m. akmenį atsitiktinai aptiko kraštotyrininkas Ignas Jablonskis besilankydamas Padvariuose buvusio moterų vienuolyno remonto reikalais. Apytiksliai I tūkstantmečio – II tūkstantmečio vidurio akmuo su dubeniu, paverstas ant šono gulėjo vienos Padvarių sodybos kieme. Jo pirminė stovėjimo vieta buvusi Burkštino upelio kairiojo kranto aukštumoje, netoli ankstyvųjų žemdirbystės laukų. 1966 m. I. Jablonskis žvalgė akmens aplinką, tačiau kultūrinio sluoksnio nerado.

Kadangi akmeniui grėsė sunaikinimas, jis 1966 m. parvežtas į Kretingą ir pastatytas šalia buvusio kino teatro „Žilvinas“ fasado: norėta padaryti kompoziciją su Eglės Žalčių karalienės keraminių figūrų kompleksu. 1982 m. akmuo perkeltas į Kretingos muziejaus kiemą. 1972-1986 m. buvo respublikinės reikšmės archeologijos paminklu.

Tai vienas gražiausių Kretingos apeiginių akmenų, atspindintis kuršišką šventviečių tradiciją, kai apeiginio akmens dubuo yra plokščiu dugnu, cilindro formos, o šonuose matyti tašymo žymės – vertikalūs grioveliai.

Dar iki XX a. pr. įdubose susirinkusiam lietaus vandeniui ar rasos lašeliams teikta ypatinga prasmė, toks vanduo laikytas šventu, turinčiu stebuklingų savybių – gali keisti pavidalą (pvz., paversti ožiuku ar velniuku), atjauninti, suteikti laimės, sveikatos ar grožio. Sakoma, tokiu vandeniu net laumės prausiančios veidą, jog šis išliktų skaistus. Gydymo tikslais nuo akmenų arba jų įdubimų būdavo renkamos samanėlės, kalbami užkeikimai norint prišaukti lietų. Akmuo taip pat padėdavo atspėti orus, pvz., jei iš ryto akmuo šlapias – bus lietaus ir lauko darbus verčiau atidėti, o jei sausas – galima ramiai dirbti. Toks akmenų ryšys su lietumi neatsitiktinis, mat akmenyje su dubeniu rinkosi ypatingas, gydančiomis savybėmis pasižymintis vanduo, o ugniai buvo skirta kita vieta. Manoma, kad po krikščionybės įvedimo perimta senųjų šventviečių tradicija švęstą vandenį laikyti akmeniniame inde su dubeniu.

Parengė Aurelija Gelminauskienė

Šaltinis: Kretingos enciklopedija

Pateikė: Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka

 
  • Aprašymas:

    Padvarių akmuo su dubeniu : [skaitmeninė nuotrauka] / Jolanta Klietkutė. - Kretinga, 2015. - 1 vaizdas

    Šaltinis: Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, Kraštotyros-informacijos fondo skaitmeninis archyvas

    Leidėjas: Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka

    Teikėjas: Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka

    Tipas / formatas: Nuotrauka / jpg

    Teisės: CC BY-NC-ND

    Padvarių akmuo su dubeniu
  • Aprašymas:

    Padvarių akmuo su dubeniu : [skaitmeninė nuotrauka] / Jolanta Klietkutė. - Kretinga, 2015. - 1 vaizdas

    Šaltinis: Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, Kraštotyros-informacijos fondo skaitmeninis archyvas

    Leidėjas: Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka

    Teikėjas: Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka

    Tipas / formatas: Nuotrauka / jpg

    Teisės: CC BY-NC-ND

    Padvarių akmuo su dubeniu