LOCATION
Grįžti atgal INFORMACIJA

Aš tave mylėjau, Klaipėda...

Aš tave mylėjau, Klaipėda...

Šis maršrutas sukurtas minint  Klaipėdos krašto rašytojos Ievos Simonaitytės 120-ąsias gimimo metines. Rašytoja Klaipėdoje gyveno 1921–1938 metais.
Pasivaikščiosime Klaipėdos gatvėmis, kurios dar mena rašytojos pėdsakus. Lydima mamos jauna 23-ejų Ieva Simonaitytė į prancūzų valdomą Mėmelį, atvyko 1921 sausio 2-ąją. Miestas viliojo ją savo naujomis galimybėmis. Nuo vaikystės būdama silpnos sveikatos, mažoji Ėvikė neturėjo galimybės net lankyti mokyklą, ją mokė mama ir knygos. Klaipėdoje tikėjosi rasti naują darbą, mat iki šiol savo gimtajame Vanagų kaime arba prižiūrėdavo giminaičių vaikus, ganydavo žąsis, siūdavo, arba tiesiog dirbo tarnaite. O mieste bus tarnautoja, o ne tarnaitė – taip tuomet svajojo jauna, dar tik pradedanti savo kūrybinį kelią rašytoja. Iš tikrųjų ją pakvietė į Klaipėdą Ansas Bruožis, tuomet dirbęs konsulato sekretoriumi Klaipėdoje.
Taigi,  pirmąją naktį Ieva Simonaitytė apsistojo pas pažįstamą spaustuvės „Lituania“ savininką  Vilių Šaulinskį, kuris, manoma, gyveno Šaulių gatvėje. O jau kitos dienos rytą prisistatė į konsulatą Žvejų gatvėje (tuo metu vadinosi Lietuvos atstovybė) ir, kaip buvo žadėta, įdarbinta raštinėje. Tą dieną išsipildė svajonė – ji tapo tarnautoja.
Tačiau būsto dar neturėjo. Netrukus apsigyveno pas tolimą giminaitę Marę Jokamaitytę, kuri buvo ištekėjusi už darbininko Endračio ir gyveno netoli Kiaulių turgaus Kūlių Vartų gatvėje. Aplink Kūlių vartus dažnai ir sukosi  jos gyvenimas.  Netrukus dėl girto Endračio  užgauliojimų buvo priversta išsikraustyti ir išsinuomojo būstą toje pačioje Kūlių Vartų gatvėje pas našlę Gertrud Nieswand. Tuomet visas Ievos Simonaitytės turtas tilpo į vieną pintinę, todėl kraustymasis nebuvo sudėtingas, tik rašytojai ilgą laiką nesisekė susirasti bent kiek padoresnės gūžtos. Iki 1925 m. glausdavosi palėpėse, šaltuose ir drėgnuose kambariukuose.
Nepaisant visų sunkumų, kuriuos patyrė ieškodama būsto, galiausiai jai pasisekė ir 1925 m apsigyveno atskirame, šviesiame ir šiltame kambaryje Butsargių gatvėje.
Čia gyvendama ji rašė „Aukštujų Šimonių likimą“. Vėliau persikėlė visai netoliese į Tilžės gatvę, kur rašė romaną „Vilius Karalius“ ir gyveno "karališkai", nes jau turėjo du kambarėlius, virtuvę ir kitus patogumus.  
Gyvendama Klaipėdoje I. Simonaitytė dirbo įvairiose įstaigose: "Ryto" spaustuvėje korektore, "Prūsų lietuvių balso" redakcijoje, vėliau Klaipėdos krašto direktorijoje, Seimelio raštinėje mašininke ir vertėja. Mokėsi vakarinėje Komercijos mokykloje, baigė  mašinraščio ir stenografijos kursus. Lankėsi Adomo Brako namuose, gydėsi Raudonojo Kryžiaus ligoninėje.
1938–1939 m. rašytoja gydėsi Šveicarijoje. 1939 m. A. Hitleriui aneksavus Klaipėdos kraštą, į Klaipėdą nebegrįžo. Trumpam apsigyveno Telšiuose, vėliau Kaune,  nuo 1963 m. gyveno Vilniuje, o vasarodavo Priekulėje, kur 1961 m. buvo pasistačiusi vasarnamį.
Klaipėdietiškąjį etapą rašytoja gyvai aprašė savo autobiografinėje apysakoje „Nebaigta knyga“, kuri ir buvo pagrindinis šaltinis kuriant šį maršrutą. Deja, daugelis pastatų jau yra išnykę.
Keliaujant šiuo maršrutu susipažinsite su Klaipėdos senamiesčio Kūlių Vartų, Tilžės, Žvejų, Turgaus bei Herkaus Manto gatvėmis, kurios dar mena rašytojos pėdsakus. Keliaudami šiuo maršrutu pamatysite ne tik  pastatus, kur I. Simonaitytė gyveno, dirbo ir mokėsi, bet ir sužinosite pikantiškų jos gyvenimo detalių.

Maršrute 12  objektų, kurie yra Klaipėdos senamiestyje ir Herkaus Manto gatvėje. Maršrutas pėsčiomis užtruks   1,5 val. , ilgis  2  km. Maršruto pradžia – Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka (Herkaus Manto g. 25).  

 Parengė Jurga Bardauskienė, 2017

 

Pateikė: Klaipėdos apskrities viešoji I.Simonaitytės biblioteka