LOCATION
Grįžti atgal INFORMACIJA

Kretingos ištakos

Kretingos ištakos

Maršrutas skirtas susipažinti su Kretingos priešistore. Keliaujama Ėgliškų-Andulių archeologiniam kompleksui priklausančių objektų keliu, tad šis maršrutas besidominčiųjų istorija ir archeologija abejingų nepaliks. Kiekvienas maršruto taškas – Kretingos ištakas menantis objektas, kada dabartinio Kretingos r. pietuose dar pirmaisiais amžiais prieš mūsų erą įsikūrė pirmieji gyventojai. Be to čia, Anduliuose, ypač ryškūs galingos ir turtingiausios iš baltų genčių, susiformavusios apie VI a. po Kr. – kuršių genties – pėdsakai. Geležies amžiuje ant Andulių piliakalnio kuršiai pastatė Kretingos pilį – Mėguvos žemės karinį ir politinį centrą. XIII a. Livonijos ordino dokumentuose pilis įvardyta kaip Cretyn, Cretene, nuo kurios pavadinimo miestas gavo Kretingos vardą.

Maršrutas prasideda nuo seniausio objekto – Ėgliškių pilkapių vietos. Vieno pilkapių būta itin didelio, jo skersmuo siekė net 26 m, o amžius pagal Vikipediją, piramides statė dar prieš mūsų erą – daugiau nei 2000 metų. Deja, jie nėra išlikę, o jų vietą žymi paminklinis akmuo su užrašu. Toliau maršrutas veda keliuku pietų link iki dabartinio dujotiekio vietos, kur garsus Kretingos kraštotyrininkas Ignas Jablonskis aptiko 17 kuršių kapų. Viename jų rado neįprasti palaidotą kuršių vyrą – mirusysis buvo nesudegintas, kai pagal tuometį paprotį visi mirusieji buvo deginami. Toliau taku kylama rytų pusėn iki plytinčio dar vieno laidojimo paminklo – Ėgliškių-Andulių kapinyno, kuriame žmonės laidoti II–XIII amžiuje. Tai kartu ir didžiausias ištirtas kuršių kapinynas, kurio radiniai buvo eksponuojami Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Kapinyną žymi akmuo su užrašu ir dvikamienė šimtametė liepa. Kitas Kretingos ištakas atskleidžiantis objektas – keliaujant į kapinyno šiaurės rytų kampą, medžių apsuptyje stūksantis pilkapis, atidengtas ir edukacijai paliktas (matoma jo struktūra) kraštotyrininko Igno Jablonskio. Apžiūrėjus pilkapio dugno akmenų vainikus, grįžtama pro kapinyną pietų link, kur didingus kuršių laikus mena Andulių piliakalnis, ant kurio stovėjusi XIII a. Cretyn, Cretene pilis. Į vakarus nuo piliakalnio stūkso kuršių alkvietė – Perkūno kalnas – paskutinysis šio maršruto objektas. Piliakalnį ir kalną skiria iškastas gynybinis griovys. Manoma, kad ant Perkūno kalno buvo sudegintas Klaipėdos pilies komtūras – padėka dievams už suteiktą pergalę.

Maršruto atstumas – apie 1 km. Kelionė truks apie 1 val.

Parengė Aurelija Gelminauskienė

Pateikė: Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka