Naujausi Maršrutai
Kalbos kelias. Priekulės apylinkės (II)
Ne taip seniai dar dabar tokia populiaria Drevernos ir Svencelės kryptimi važiuodavome vokiečių laikų asfaltu. Kad ir duobėtas (ko stebėtis, kone 100 metų senumo) dar tarybmetį ištvėrusiais medžiais apsodintas kelias vedė nuo Priekulės kalvelių dar nendrėmis ir šabakštynais užžėlusio laukinio pamario link. Ant vienos iš šių kalvelių stovėjo kadaise II pasaulinio karo pabaigoje rusų subombarduota evangelikų liuteronų bažnyčia, dar seniau Priekulės teisėjas, kraštotyrininkas ir dramaturgas Ernstas Vichertas žvelgė pro savo namelio langą Turgaus gatvėje į pamario kopas. Dabar šio atnaujinto kelio kontūras toks pats – jis suka pro seniausius Priekulės namus, kur kažkada prie dabartinės evangelikų liuteronų bažnyčios gyveno iškilieji Priekulės kunigai – Endrikis Endrulaitis ir Vilius Gaigalaitis, kur ne taip toli – Elniškės kapuose, šalia kurių buvo pirmoji spaustuvininko Frydricho Šrėderio (Schröder) našlaičių prieglauda – jie ir palaidoti.
Kartenos kraštas: piliakalniai, legendos, gamta
Proistorei pažinti reikšmingiausias yra archeologinis paveldas – seniausių šio krašto žmonių kultūros materialinis palikimas. Kretingos rajone žinomos 93 archeologinės vietos, įspūdingai atrodo piliakalniai, kurių suskaičiuojama 18. Daugiausia jų išliko palei Miniją ir jos intakus, kurie formuoja nepakartojamą gamtos grožį.
Laiko (ne)užpustyti ir rekordais nominuoti Kretingos lobiai
Kretingos lobis – Pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios kompleksas, gyvuojantis jau 4 šimtmečius. Vienuoliai buvo prie miesto įkūrimo lopšio, kai J. K. Chodkevičius Kretingoje pastatė pirmąją medinę bažnytėlę ir įkurdino brolius bernardinus, kuriems 1605–1617 m. išmūrijo vienuolyną su bažnyčia. Čia jie puoselėjo didžiulį sodą…
Keliautojai laiku: Kretinga–Bajorai
Maršrutas „Keliautojai laiku: Kretinga–Bajorai“ pristato skirtingais istorijos laikotarpiais persipynusį Kretingos krašto ir Mažosios Lietuvos (Klaipėdos krašto) kultūrinį palikimą. 9 objektų maršrute aplankysite istorinio paveldo objektus, urbanistines vietas, kurios atskleidžia Kretingos ir Klaipėdos kraštų skirtumus, vietas, kurios per laikmečius sunyko, išnyko ar išliko iš laikotarpio, kai šias teritorijas skyrė valstybinės sienos.
Lankomiausi Šilalės rajono objektai: Bijotų ir Upynos apylinkės
Maršrutas apima labiausiai lankytojų lankomus Šilalės rajono objektus: Poškos Baublius, Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčią, Stasio Girėno gimtinę, tuo pačiu aplankant ir mažiau žinomas rajono lankytinas vietas. Jis apima tris muziejus, tris sakralinius objektus, du gamtos objektus ir atminimo vietą. Šis maršrutas unikalus tuo, kad jį galima pradėti keliaujant tiek Klaipėdos kryptimi, tiek Kauno, nes prasideda ir baigiasi auromagistralėje A1.
Šilgaliai ir apylinkės: tolstančios praeities aidas
Pirmosios istorinės žinios apie Šilgalius siekia XVII a. pradžią, kai Prūsijos valdžia stengėsi apgyvendinti tuščias žemes. Gyvenvietės pavadinimas atspindi jos geografinę padėtį: ji yra ten, kur baigiasi nuo Pagėgių į šiaurės vakarus besitęsiantis pušų šilas, kur ūkininkavimas plėtojamas labai patogia gamtine riba. Į pietus nuo Šilgalių plyti sodrios užliejamos pievos, o šiauriau prasideda ariami laukai. Norint pasiekti Šilgalius, reikia vykti Klaipėdos kryptimi apie 9 km nuo Pagėgių miesto ir, privažiavus Rukų šv. Antano Paduviečio katalikų bažnyčią, sankryžoje stūksos stilizuota metalinė kelrodė „Valstybinis Nemuno Žirgynas“. Reikia sukti kairėn ir, keliaujant apie 2 km Nemuno gatve, bei kirtus geležinkelį Tilžė – Pagėgiai – Klaipėda, bus pasiekta Šilgalių gyvenvietė. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Šilgalių filialas parengė vaizdingą maršrutą. Vadovaujantis juo ir keliaujant pėsčiomis, važiuojant dviračiu ar automobiliu, bus aplankoma 10 įdomių objektų.
Kiek miesto istorijos gali papasakoti senosios Klaipėdos mokyklos?
1568 metais buvo priimtas įstatymas dėl bažnytinių mokyklų steigimo Prūsijoje, pagal kurį tokios mokyklos buvo steigiamos ir Mėmelyje. Pasak J. Sembritzkio, XVI–XVII a. sandūroje buvusios dvi pradinės mokyklos: viena senamiestyje ir viena Frydricho mieste. Sąlygos mokykloms buvo gana sunkios. Mažesnėse parapijose vaikai buvo mokomi tiesiog klebono arba vargonininko namuose.
Kalbos kelias. Priekulės apylinkės (I)
Naujasis Priekulės aplinkkelis pagerina Šilutės ir dar tolimesnių kraštų susisiekimą su Klaipėda, leisdamas nuo per didelio automobilių gausmo atsikvėpti istoriniam Priekulės miestui, tačiau negailestingai perkerta senąjį kelią nuo Dovilų per Kisinius, Šernus, Rokus, Butkus, Voveriškius ir Stragnus.